to

2 ×tõ (sl.) conj. 1. rodant ryšį su sąlygos šalutiniu sakiniu: Razdauž' itą bačką, tõ tavę neėsiu (ps.) LzŽ. 2. kartojamasis sujungiamasis jungtukas, vartojamas išvardijant: Tõ Maskvon mane varinėja vėjus, tõ Peterburkan (ps.) LzŽ. 3. kad: Dykasai dūmoja, tõ su štiku skrenda jop katinas (ps.) LzŽ.